14 Bal

Keleivių bagaže – negyvos karvės bei mašinų varikliai

ELTA nuotr.

ELTA nuotr.

Mašinos varikis, negyva karvė ir smėlio maišas – tai tik keletas keistų daiktų, kuriuos kaip bagažą užregistruoti bandė lėktuvo keleiviai.

Viena ponia prie J. F. Kennedy oro uosto registracijos stalo pasirodė su šeimos nariais, nešančiais jos vonią. Ji net nebuvo suvyniota ar supakuota, rašo telegraph.co.uk.

Oro bendrovės „Virgin Atlantic“ registratoriams teko susidurti ir
su didžiuliu sūrio gabalu bei moters palte slepiamu tarantulu, rodo bendrovės atlikta apklausa.

Kiti keleiviai Delio oro uoste bandė registruoti stalo įrankių maišą, pavogtą ankstesnio „Virgin Atlantic“ skrydžio metu.

Tarp tų, kurie niekaip negali susitaikyti su atostogų pabaiga, buvo pora, taip pamėgusi Grenados salą, jog nusprendė namo prisiminimui parsigabenti pilną maišą smėlio ir vandens.

„Virgin Atlantic“ registracijos darbuotojai kas dieną sutinka tūkstančius keleivių, tačiau retkarčiais pasitaiko keleivių, kurie į registracijos vietą atsigabena tai, ko tikrai nesitikėjai“, – komentavo bendrovės komunikacijos direktorius Gregas Dawsonas.

Šaltinis: LRT.lt

24 Sau

Keliuose eismo sąlygos sudėtingos

LRT.lt nuotrauka

LRT.lt nuotrauka

Visoje šalyje esant gausiems krituliaims, eismo sąlygos keliuose tapo sudėtingos, įspėja kelininkai. Magistralinių ir krašto kelių dangos periodiškai valomos ir barstomos, daugiausia šlapios ir provėžotos sniego koše.

Šiuo metu kiek geresnės važiavimo sąlygos pagrindiniuose keliuose tik Utenos apskrityje, čia dangos švarios, drėgnos. Rajoniniai keliai išlieka apledėję, daug kur provėžoti, slidūs.

Šilutės rajone krašto kelio Šilutė–Rusnė 6,6 km dėl apsemto kelio ruožo apribotas eismas. Bendras apsemto ruožo ilgis – 408 m, vandens gylis – apie 22 cm. Lengvieji automobiliai   perkeliami specialia technika. Taip pat apsemti ir neišvažiuojami aštuonių rajoninių kelių ruožai, viso – 9,7 km., vandens gylis ten siekia nuo 10 iki 35 cm.

Pagėgių savivaldybėje apsemti ir yra neišvažiuojami šešių rajoninių kelių ruožai, kurių ilgis –10,1 km. Vandens gylis ten siekia apie 30–90 cm.

Šaltinis: LRT.lt

24 Sau

Iš 40 švieslenčių veikia vos 3

BFL. Nuotrauka

BFL. Nuotrauka

Sostinės valdžia niekaip nepajėgia pagal paskirtį panaudoti švieslenčių, kurios prieš keletą metų buvo sukabintos viešojo transporto stotelėse.

Iš 40 švieslenčių šiuo metu veikia 3, nors pagal projektą visos turėjo veikti nuo 2008-ųjų pavasario, praneša LTV naujienų tarnyba.

Kaunas – pirmasis Lietuvos miestas, kurio viešojo transporto stotelėse
pradėjo veikti švieslentės. Dar 2008-aisiais jos buvo įrengtos iš Europos Sąjungos fondų finansuotos elektroninio bilieto programos lėšų. O neseniai senosios švieslentės pradėtos tobulinti. Tam daugiau kaip 300 tūkst. litų kauniečiai gavo jau iš kitos europinės programos.

„Šiuo metu gyventojai pastebėjo, kad miesto centrinėje dalyje yra keičiamos švieslentės. Jos žymiai didesnės ir jose bus pateikiama ne tik viešojo transporto informacija, bet ir kita su savivaldybe ir miesto gyvenimu susijusi informacija“, – aiškino Kauno savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Švieslenčių sistema veikia ir Klaipėdoje. Tuo metu Vilniuje iš 40 pagal programą turinčių veikti švieslenčių dabar informaciją teikia tik trys – dvi prie Žaliojo tilto ir viena Saulėtekyje. Tačiau žmonės ir jomis nėra patenkinti.

„Jos kartais rodo klaidingą informaciją. Kartais vieną rodo, o transportas važiuoja pagal kitokį laiką“, – teigė vilnietė.

Vilniaus savivaldybės pareigūnai sako, kad už europines lėšas – daugiau kaip 700 tūkst. litų – įsigytos švieslentės, iš viso – 40, 2009-ųjų vasarą jau buvo sukabintos, tačiau tam pasinaudota esama infrastruktūra, ir švieslentės prijungtos nuo troleibusų kontaktinio tinklo – 600 voltų. Ne taip, kaip Kaune: nuo pastovios 220 voltų srovės.

Toks   sprendimas pasirodė netinkamas, nes troleibusų kontaktinio tinklo elektros srovė svyruoja, būna iškrovų, o tai švieslentes ir sugadino. Be to, jos pasirodė jautrios šalčiams.

„2010 metais, kai mus užklupo tokios žiemos ir buvo temperatūros iki minus 25 laipsnių, atsirado dar daugiau problemų. Eilė keitiklių išėjo iš rikiuotės, eilė švieslenčių. Praktiškai per visą 2010 metų pavasario–vasaros laikotarpį mes testavimais bandėme, kaip normalizuot tą situaciją“, – teigia Vilniaus savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Rimvydas Jančiauskas.

Pasak pareigūnų, šiuo metu švieslentes, kaip ir Kaune, planuojama prijungti prie įprasto buitinio 220 voltų elektros tinklo, tačiau tam po žeme reikia atvesti elektros laidus. Šiuos darbus esą galima pradėti tik pavasarį.

Pasak pareigūnų, pilnu pajėgumu švieslentės sostinėje turėtų pradėti veikti vasarą.

Šaltinis: LRT.lt

14 Sau

Su spūstimis kovos 7 kartus didesniais mokesčiais

BFL nuotr.

BFL nuotr.

Maskvos eismo kamščiai – žinomi visame pasaulyje. Ekspertų teigimu, šią problemą galėtų sumažinti 6 ar 7 kartus didesni mokesčiai vairuotojams. Maskvos eismo kamščiai yra vieni didžiausių pasaulyje ir valstybei kasmet kainuoja beveik 40 milijardų rublių (1,3 milijardų dolerių), praneša „RIA Novosti“.

Centrinėse miesto gatvėse per piko valandas malasi apie 400 tūkst. automobilių. 16-kai milijonų Maskvos gyventojų tenka 3 milijonai automobilių, transporto priemonių skaičius mieste kasmet auga. „Automobilis yra nuosavybė, o kiekviena nuosavybė reiškia, kad už ją reikia prisiimti atsakomybę“, – teigia Maskvos Transporto ir susisiekimo instituto vadovas Alexandras Sarychevas.
Jis siūlo atkreipti dėmesį į Japonijos ir Kinijos pavyzdžius. Šiose valstybėse norintys užregistruoti savo automobilius vairuotojai privalo išsipirkti ir stovėjimo vietas.
Nuolatinis stovėjimo vietų trūkumas Maskvos mieste rodo, kad vairuotojai yra priversti automobilius palikinėti tam nepritaikytose vietose: ant šaligatvių, pėsčiųjų perėjose, pagrindinių kelių šalikelėse. Piko valandomis dėl tokių savavališkų veiksmų gatvių spūstys smarkiai padidėja. Naujasis Maskvos meras Sergejus Sobianinas pažadėjo išspręsti miesto spūsčių problemą. Meras ketina padidinti stovėjimo vietų skaičių, tobulinti viešojo transporto sektorių, gerinti susisiekimo pagrindiniais keliais situaciją.
Prezidentas Dmitrijus Medvedevas prižadėjo asmeniškai stebėti, kaip yra sprendžiama transporto kamščių problema. Anksčiau prezidentas yra teigęs, kad ši problema bus geras išbandymas miesto valdžiai, norint įrodyti savo galimybes gerai dirbti ir Maskvą padaryti pasaulio finansų centru.
Šaltinis: Lrt.lt
17 Gru

Eismo sąlygos Lietuvos keliuose – sudėtingos

Lrt.lt nuotr.

Lrt.lt nuotr.

Naktį beveik visoje Lietuvoje pustė, smarkiau – vakariniuose ir šiauriniuose rajonuose. Pažeme pusto ir šiuo metu.

Magistralinių ir krašto kelių dangų būklė permaininga: yra nuvalytų, provėžotų ar vietomis papustytų ruožų. Dėl to, kad pusto pažeme šie keliai daugiausia tik valomi, o barstomi tik kai kuriuose ruožuose. Važiavimo sąlygos sudėtingos, įspėja kelininkai.

Klaipėdos ir Kretingos rajonuose po nakties, maždaug 5 proc. rajoninių kelių tapo neišvažiuojami. Šiuose rajonuose ir Šilutės rajone dar yra apie 20 proc. sunkiai išvažiuojamų rajoninių kelių.

Likusioje Lietuvos dalyje rajoniniai keliai pasidengę puriu, privažinėtu ar prispaustu sniegu, provėžoti ir taip pat yra slidūs.

Šaltinis: Lrt.lt

17 Gru

Artimiausią pusmetį bilietų kainų didinti neplanuoja

S. Žiuros nuotr. (BFL)

S. Žiuros nuotr. (BFL)

Brangstant degalams, vežėjai teigia bilietų kainų kol kasnedidinsiantys, tačiau „Linavos“ atstovas pastebi, jog tokia padėtis ilgai tęstis negali. Anot Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovo spaudai Gyčio Vincevičiaus, bilietų brangimas yra neišvengiamas, nes keleivių vežėjai jau dabar yra patyrę nuostolių, daug įsiskolinę degalų tiekėjams. Neatmetama tikimybė, kada dalies įmonių laukia bankrotas.

Pasak G. Vincevičiaus, dabar bilietų kainų klausimą sprendžia savivaldybės. Anot jo, pats vežėjas negali savarankiškai nuspręsti, kelti ar nekelti bilietų kainos – jis turi gauti savo akcininkų sprendimą. Kaip pažymėjo pašnekovai, peržiūrėti kainas įpareigoja ir Lietuvos įstatymai – Kelių transporto kodeksas.

„Keleivinių bilietų kainos nėra vieno paties vežėjo sprendimas, jis negali vienašališkai nuspręsti pabranginti bilietų, tai gali padaryti tik rajono ar miesto savivaldybė, nes vežėjai yra savivaldybių jurisdikcijoje.

Tačiau matome, kaip brangsta pagrindinis kuras – dyzelinas, ir kainos kyla tik aukštyn. Juo labiau, nuo 2011-ųjų įsigalios naujo dydžio akcizai, kurie dyzelinius degalus pabrangins dar mažiausiai 12 centų.

Keleivių vežėjai prašo jau dabar atsižvelgti į tai, ir mes ne kartą kreipėmės į Vyriausybę, prašydami, jog ji į tai atkreiptų dėmesį, bet į mūsų siūlymus mažinti PVM iki 9 proc. kol kas niekas neatsižvelgė“, – kalbėjo pašnekovas.

Kaip pastebėjo G. Vincevičius, dar viena priežastis, dėl kurios keleivinių bilietų kainų didinimas yra neišvengiamas, – augančios vežėjų skolos.

„Bilietų brangimas yra neišvengiamas. Pažiūrėkime, kiek nuostolių patyrė, kiek įsiskolinimų turi didžiosios keleivių gabenimo bendrovės – tiek „Kauno autobusai“, tiek „Vilniaus autobusai“. Sumos siekia dešimtis milijonų. Tai klausimas, ar betoleruos degalų tiekėjai ir kiti tas skolas?“ – kalbėjo jis.

Anot „Linavos“ atstovo, kai kurių vežėjų gali laukti bankrotas.

„Baiminamės, kad gali nutrūkti kai kurių autobusų parkų darbas. Kai kurios bendrovės, stokodamos apyvartinių lėšų ir, sakykime, negaunančios degalų ar kitų būtiniausių dalykų keleivių gabenimams vykdyti, paprasčiausiai sustabdys savo veiklą“, – svarstė G. Vincevičius.

Gali mažėti arba būti iš viso panaikinta dalis maršrutų

Asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vedėjas Jevgenijus Stolovickis pastebi, jog savivaldybės nedidinti keleivinio transporto bilietų kainų nuspręsti gali tik tuomet, jeigu sutiks kompensuoti nuostolius vežėjams.

„Jeigu savivaldybės neturi lėšų padengti nuostoliams, bilietus turės branginti. Kiek – dabar man dar labai sunku pasakyti“, – dėstė pašnekovas.

Kaip pastebėjo J. Stolovickis, be jokios abejonės, ateityje konkurencija tarp vežėjų augs, todėl gali nutikti taip, kad kai kurie jų bilietų kainų nekels vien dėl to, kad išsilaikytų rinkoje. Tačiau dėl to gali mažėti ar iš viso būti panaikinti kai kurie maršrutai.

„Konkurencija didelė, ypač – tolimojo susisiekimo rinkoje. Čia turi reikšmės ir geležinkeliai, ir nelegalūs vežėjai, kurie gali vežti pigiau. Gali būti, kad vežėjai apsispręs nekelti kainų.

Tolimajame susisiekime skirtumo niekas nekompensuos, vietiniame susisiekime skirtumą turės kompensuoti savivaldybės. Gali būti, kad dalis maršrutų taps nerentabiliais ir turės būti uždaryti“, – sakė pašnekovas.

Savivaldybės apie bilietų kainų didinimą nekalba

Kaip lrt.lt teigė kalbintų savivaldybių atstovai, nors lemiamas žodis dėl keleivinio transporto bilietų kainų didėjimo ar mažėjimo priklauso joms, iniciatyva turi ateiti iš pačių vežėjų. Kol kas, anot pašnekovų, vežėjai su prašymais dėl keleivinių bilietų kainų peržiūrėjimo dar nesikreipė.

„Sprendimą dėl bilietų kainos priima savivaldybės taryba. Kad savivaldybės taryba sprendimą svarstytų, jį turi paruošti savivaldybės administracija. Aišku, ji tuos sprendimus ruošia remdamasi mūsų pateiktos ir išanalizuotos informacijos pagrindu.

Galiu patvirtinti, kad šiuo metu jokios panašios informacijos, kad reikėtų nuo sausio ar vasario 1 dienos peržiūrėti kainas, mes neruošiame, atitinkamai ir Klaipėdos savivaldybė tokių veiksmų neatlieka“, – teigė bendrovės „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis.

Anot jo, esamos transporto bilietų kainos bus peržiūrimos kitų metų balandį.

Bendrovės „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus žodžius patvirtino ir Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir transporto skyriaus Transporto poskyrio vedėjas Rimantas Mockus.

„Pusmetį kainos, manome, nekils“, – sakė Klaipėdos savivaldybės darbuotojas.

Panevėžio autobusų parko direktoriaus pavaduotojas Alvydas Dirsė patikino taip pat nemąstantis apie keleivinių bilietų kainos didinimą. Jo nuomone, naftos ir degalų kainų padidėjimas yra laikinas, susijęs su atėjusiais dideliais šalčiais.

„Tokių kainų svyravimų per metus būna ne vienas, o mes bilietų kainų didinti tokiais šuoliais negalime. Mes amortizuojame tas kainas savo savikainos sąskaita, tokia mūsų kainų filosofija – stengtis kuo ilgiau išlaikyti pastovias kainas. Artimiausią pusmetį kainos nekils“, – teigė A. Dirsė.

Šiaulių miesto savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas Stanislovas Gurejevas pastebėjo, jog bilietų kainų kilimas įtakotų įmonės rezultatus, todėl dabar apie tai nevyksta jokios diskusijos.

„Kol kas kainų nežadame kelti todėl, kad įmonė pelningai dirba“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas.

Kaip lrt.lt informavo Kauno miesto savivaldybės mero patarėjas viešiesiems ryšiams Dainoras Lukas, Transporto skyriaus specialistai šiuo metu nesvarsto galimybės didinti viešojo transporto tarifų Kauno mieste.

„Preliminariai dyzelino kaina, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo apie 15 proc. Dar 4 proc. po Naujųjų metų pridės padidėjęs akcizas, taigi kuro indeksas 2011 bus apie 1,19 lyginant su šiais metais.

Kadangi dyzelino kainos įtaka autobusų kilometro įkainiui yra 22 proc., galima planuoti, kad autobusų kilometro įkainis dėl dyzelino kainos įtakos padidės 4 proc. Kadangi autobusų rida Kauno viešajame transporte sudaro apie 55 proc. bendrai viešojo transporto savikainai, dabartinis kuro pabrangimas turės apie 2 proc. įtaką.

Labai svarbu kokią įtaką kilometro įkainiui turės kiti faktoriai – darbo užmokesčio indeksas, infliacija bei elektros kainų indeksas. Transporto bendrovėms mokamas kilometro įkainis bus svarstomas kitų metų pirmojo ketvirčio pabaigoje, kai statistikos departamentas pateiks šių metų ketvirtojo ketvirčio koeficientus“, – faktorius, į kuriuos teks atsižvelgti ateityje svarstant bilietų kainas, vardino Kauno miesto savivaldybės darbuotojai.

Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausia specialistė Erika Giedraitytė informavo, kad kol kas klausimas – didinti troleibusų ir autobusų bilietų kainas – tarybai nėra pateiktas.

„Ir bent jau artimiausiu metu tikrai neketinama didinti bilietų kainų Vilniuje“, – teigė pašnekovė.

Tarpmiestinių bilietų kainos gali ir mažėti

Tarpmiestinio susisiekimo paslaugas teikiančios bendrovės „Busturas“ generalinis direktorius Vilius Laužikas patikino, kad jeigu situacija išliks tokia pati, kaip yra dabar, bilietų kainos artimiausiu metu nebus didinamos – jas numatoma peržiūrėti naujų metų pirmą arba antrą mėnesį.

„Šiemet neketiname didinti kainų, kitais metais stebėsime, kokia bus degalų kaina. Jeigu ji išliks tokia, kokia yra – bilietų kainų nedidinsime. Be to, ir taip keleivių skaičius yra kritęs, konkurencija su geležinkeliais yra žiauri, todėl manau, kad kainų kėlimas būtų savižudybė“, – teigė pašnekovas.

Bendrovės „Toks“ generalinis direktorius Arūnas Indrašius antrino V. Laužikui. Anot bendrovės vadovo, jeigu kuro kainos kils vienu ar keliais centais, tai bilietų kainų nepaveiks, tačiau jeigu per pusę metų kuro kaina išaugs visu litu – bilietų kainas bendrovė būsianti priversta peržiūrėti.

„Kautros“ rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas taip pat teigė, kad remiantis dabartiniais rodikliais, artimiausius pusę metų didinti bilietų kainų neplanuojama.

Kaip pažymėjo pašnekovas, jeigu „dar geležinkeliai rankas laužys ir taikys dempingines kainas – galbūt bilietų kainos netgi bus mažinamos“.

Šaltinis: Lrt.lt

15 Gru

Vairuotojus blaško trumpi kartoninių policininkių sijonai

BFL nuotr.

BFL nuotr.

Siekis padidinti saugumą Čekijos kelių sankryžose, jose pastatant kartoninius kelių policininkių maketus, davė priešingą efektą. Trumpais sijonais aprengtos kartoninės policininkės taip blaškė vairuotojų dėmesį, kad avarijų skaičius išaugo dvigubai, praneša telegraph.co.uk.

Nusprendus, kad šviesoforai kainuoja pernelyg brangiai, pavojingiausiose Čekijos sosti
nės Prahos sankryžose nutarta pastatyti patruliuojančių pareigūnių maketus. Tačiau aukštakulniais apsiavusios, lūpas pasidažiusios ir trumpus sijonus dėvinčios policininkės tavo tikru avarijų traukos tašku.

Vienas į avariją patekęs vairuotojas neigė, kad spoksojo į maketą: „Prisipažįstu, kad žiūrėjau į ją ir galvojau, kodėl, po velnių, tokiu oru ji dėvi trumpą sijoną“ Viena Čekijos radijo stotis neseniai maketus „aprengė“ kepurėmis ir švarkais, tačiau jie buvo pavogti. Dingo ir vienas policininkės maketas.

Čekijos vidaus reikalų ministerija teigia dabar šį projektą persvarstanti.

Šaltinis: Lrt.lt

15 Gru

Latvijos–Rusijos pasienyje formuojasi milžiniškos eilės

Lrt.lt nuotraukaŠios savaitės pradžioje Latvijos–Rusijos pasienyje susiformavo didžiulės vilkikų eilės, praneša vežėjų asociacija „Linava“. Trečiadienį ryte Terechovo–Burački pasienio punkte iš Latvijos pusės laukė 12 km vilkikų eilė (apie 550 sunkvežimių). Kiek mažesniame Grebnevo–Ubylinkos kontrolės punkte eilėje stovi 100 transporto priemonių.

Lietuvos–Baltarusijos pasienyje eilės kiek mažesnės, tačiau ir čia vilkikų vairuotojams teks laukti kiek ilgiau nei parą.
„Kol kas negirdėjome, kad būtų taikomi kokie apribojimai įvažiavimui į Rusiją, tačiau eilių formavimosi greitis mus neramina. Prieš šventes paprastai padaugėja gabenančių krovinius sunkvežimių, bet tokiose eilėse gali tekti laukti 3–4 paras“, – sako asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Asociacija „Linava“ prašo visus vežėjus, gabenančius krovinius į Rusiją, esant galimybei, pasirinkti alternatyvų krovinių gabenimo maršrutą. Jei jos nėra, prašo transporto įmonių vadovus aprūpinti savo vairuotojus maisto ir žieminio kuro atsargomis, nes meteorologinės orų prognozės žada gana atšiaurias oro sąlygas ir kitą savaitę.

„Nuolat stebime situaciją, konsultuojamės su mūsų šalies ambasados pareigūnais Latvijoje. Raginame vežėjus įstrigusiems vairuotojams gabenti degalų ir maisto. Tokiam įvykių posūkiui ruošiamės ir mes, kaip ir pernai esame pasirengę teikti humanitarinę pagalbą – gabenti maistą, vandenį“, – teigia A. Kondrusevičius.

Šaltinis: Lrt.lt

10 Gru

Lapkritį „ORLEN Lietuva“ arktinio dyzelino paklausa išaugo 63 procentais

Orlen Lietuva

Orlen Lietuva

Lapkritį „ORLEN Lietuva“ arktinio dyzelino paklausa išaugo 63 procentais

Staigus oro atšalimas šalyje sparčiai padidino žieminių degalų paklausą. Lapkritį „ORLEN Lietuva“ gaminamo arktinio dyzelino pardavimai išaugo 63 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Gamintojai sako, kad kasmet daugėja vairuotojų, vertinančių specialiai žiemai pritaikytų degalų  privalumus.

Naftos produktų gamintojos AB „ORLEN Lietuva“ degalinių tinklą valdančios antrinės bendrovės „Ventus-Nafta“ komercijos direktorius Saulius Žilėnas sako, kad arktiniai degalai yra vertinami dėl savo išskirtinės kokybės ir galimybės užtikrinti sklandesnį automobilio variklio darbą žiemą. Šis dyzelinas neužšąla oro temperatūrai nukritus ir žemiau 30 laipsnių šalčio. „ORLEN Lietuva“ degalinių tinklo duomenimis, ypač šaltomis šių metų dienomis beveik du kartus išaugo ir „VERVA D“ dyzelino su priedais paklausa.

Orlen Lietuva

Orlen Lietuva

„Jei vasarą vairuotojai daugiau naudoja bazinius degalus, tai žiemą, kaip rodo tendencija, jie stengiasi labiau pasirūpinti savo automobiliais. Tiek praėjusiais, tiek šiais metais atšalus orams sparčiai auganti žieminių degalų paklausa rodo, kad vis daugiau vairuotojų šaltuoju metų sezonu renkasi ir kokybiškesnius bei patikimesnius degalus su priedais“, – pasakoja S. Žilėnas.

Praėjusią žiemą „Orlen Lietuva“ degalinių tinkle „VERVA D“ arktinio dyzelino pardavimai išaugo beveik 30 procentų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais. Lyginamuoju laikotarpiu Lietuvos rinkai parduota beveik trečdaliu daugiau ir AB „ORLEN Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykloje gaminamo arktinio dyzelino be priedų.

Šį žiemos sezoną gamykla planuoja pagaminti apie 470 tūkst. tonų arktinio dyzelino – tai yra apie 15 proc. daugiau nei pernai.

„Šiomis dienomis, staigiau pašalus, ypač gerai pastebimas išaugęs tokio dyzelino poreikis – jau lapkričio mėnesį buvo pagaminta apie 76 tūkst. tonų arktinio dyzelino, kai tuo tarpu 2009 metais tuo pačiu laikotarpiu – 28 tūkst. tonų. Šį gruodį planuojame pagaminti iki 90 tūkst. tonų šių degalų“, –  sakė AB „ORLEN Lietuva“ gamybos direktorius Viktoras Vasilavičius.

Arktinį dyzeliną AB „ORLEN Lietuva“ tiekia visoms degalais prekiaujančioms įmonėms Lietuvoje, taip pat daliai įmonių Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje. Pagal Lietuvos teisės aktus, šie degalai degalinėse tiekiami nuo gruodžio pradžios iki vasario pabaigos.

Daugiau informacijos:

Jacek Jan Komar AB ORLEN Lietuva atstovas spaudai
tel. +370 443 9 35 34, el.p. [email protected]

Saulius Žilėnas, AB „Ventus – Nafta“, generalinio direktoriaus pavaduotojas, komercijos direktorius
Tel. (8 5) 254 6810; el.p. [email protected]

Apie „ORLEN Lietuva“

AB „ORLEN Lietuva“ yra naftos perdirbimo įmonė, valdanti naftos produktų gamyklą, naftotiekių ir produktotiekio tinklą bei jūrinį naftos terminalą. Bendrovė per savo dukterinę įmonę AB „Ventus – Nafta“ taip pat valdo 23 „ORLEN Lietuva“ ir 12 „Ventus“ prekės ženklų degalinių tinklą.
Vienintelis „ORLEN Lietuva“ akcininkas — Lenkijos naftos koncernas „PKN ORLEN“, valdantis septynias naftos perdirbimo gamyklas – tris Lenkijoje, tris Čekijoje ir vieną Lietuvoje. Koncerno degalinių tinklą sudaro per 2700 degalinių Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje ir Lietuvoje. Šiuo metu „ORLEN“ grupę sudaro 76 bendrovės.

27 Spa

Lietuviai ėmė pirkti sunkvežimius

BFL nuotr.

BFL nuotr.

Per devynis mėnesius Lietuvoje parduoti 775 sunkvežimiai, o tai beveik pustrečio karto daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tai yra geriausi rodikliai, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, nors sunkvežimių pardavimai sparčiai auga ir kitose Baltijos valstybėse.

Pasak bendrovės „Skuba“ automobilių pardavimo vadybininko Nedo Jakniūno, Lietuvoje daugiausia sunkvežimius perka tarptautinius pervežimus vykdančios įmonės. „Po kelių metų tas poreikis pakankamai stipriai išaugo, bankai šiek tiek atlaisvino finansavimo galimybes, kainos yra mažesnės, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Populiariausi yra „Volvo“ ir „Mercedes“ markės sunkvežimiai“, – sako N. Jakniūnas.

Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, be Lietuvos, šiemet daugiausia sunkvežimių parduota Slovakijoje, o mažiausia – Olandijoje.

Šaltinis: Lrt.lt